Fyrning aflaheimilda

 

Žessa dagana er haldiš śti miklu įróšursstrķši af žeim sem eru į móti fyrningarleiš žeirri sem stjórnvöld hafa įkvešiš aš fara viš innköllun aflaheimilda. Hver sveitastjórnin į fętur annarri sendir frį sér įlyktun um aš nś fari allur sjįvarśtvegurinn į hausinn. Žaš sama gera framkvęmdastjórar stórśtgeršarinnar og talsmenn LĶŚ, sem viršast hugsa mjög žröngt og eingöngu um eigin hag. Engu mįli viršist skipta žótt viškomandi sveitastjórnir sitji ķ nįnast kvótalausum sjįvarplįssum, af žeirri įstęšu aš žęr aflaheimildir sem ķ žeim voru hafi veriš seldar burt. Ķ žeim flokki mį nefna bęjarstjórn Vesturbyggšar og bęjarstjórn Ķsafjaršarbęjar. Sé pólitķsk samsetning žeirra sveitastjórna sem svona lįta skošuš kemur ķ ljós aš žęr eiga žaš sameiginlegt aš vera af meirihluta skipašar fólki śr hagsmunagęsluflokki LĶŚ, nefnilega sjįlfstęšisflokknum. Sveitastjórn Grķmseyjar hefur veriš aš gefa tóninn ķ žessa įtt, žrįtt fyrir aš atvinnulķfiš ķ Grķmsey hafi žegar oršiš fyrir žungu įfalli vegna kvótasölu śr eyjunni. Sveitastjórnin žar er aš öllum lķkindum skipuš kvótaeigendum. Rétt er aš róa žessa įgętu sveitastjórn meš žvķ aš benda henni į aš žetta kvótakerfi sem viš nś bśum viš er alveg sama blindgatan fyrir byggšina ķ Grķmsey eins og žaš hefur svo įžreifanlega reynst fjölda annarra sjįvarbyggša vķtt og breitt um landiš. Žaš veršur ekki nżlišun ķ sjįvarśtvegi ķ Grķmsey frekar en annarstašar. Innan ekki langs tķma aš öllu óbreyttu munu žvķ restin af kvótaeigendum žar yfirgefa eyjuna meš fulla vasa af kvótapeningum og byggšin žar leggjast af.

Į žeim tķmamótum sem nś eru aš renna upp ķ ķslenskum sjįvarśtvegi er brķnt aš stjórnvöld séu stašföst į sinni vegferš og lįti ekki undan žrżstingi frį sérhagsmunagęslumönnum sem lįta mikinn um žessar mundir.

Eitt ašal įróšursvopniš ķ höndum andstęšinga fyrningarleišarinnar er aš benda į aš 90% aflaheimilda hafi skipt um hendur sķšan kvótakerfinu var komiš į. Aš žaš fólk sem „eigi aflaheimildirnar" nś hafi keypt žęr dżrum dómum. Greinarhöfundur kallar eftir réttum upplżsingum hvaš žetta varšar. Žaš blasir viš aš öll kjölfestu fyrirtękin ķ ķslenskum sjįvarvegi eiga uppruna sinn frį žvķ löngu fyrir daga kvótakerfisins. Eftirfarandi er upptalning žessara fyrirtękja: HB Grandi hf, Gušmundur Runólfsson hf, Soffanķas Cecilsson hf,  Fisk-Seafood hf, Samherji hf, Eskja hf, Sķldarvinnslan hf, Skinney og Žinganes hf, Ķsfélagiš hf, Vinnslustöšin hf, Bergur Huginn hf, Žorbjörninn hf.  Töluvert af fyrirtękjum hefur runniš inn ķ žessi fyrirtęki. žau hafa veriš drjśg ķ aš yfirtaka og leggja af veišar og vinnslu ķ minni sjįvarplįssum, žau hafa einnig stašiš aš stęrstum hluta žess brasks, sem višgengist hefur ķ kerfinu. Fyrrgreind fyrirtęki fara meš „eignarhald" į stęrstum hluta aflaheimilda į Ķslandsmišum. Af žessu mį rįša aš fullyršingin um aš 90% aflaheimilda hafi skipt um hendur og veriš keyptur dżrum dómum eru frįleidd ósannindi.

 


Eyšing landsbyggšar ķ umboši stjórnvalda

Alltaf berast reglulega nżjar fréttir af lokun starfsstöšva ķ sjįvarśtvegi, sem stašsettar eru ķ jašarbyggšum. Hafa stjórnvöld eitthvaš ašhafst til aš stemma stigu viš žessu? Ętla stjórnvöld aš gera eitthvaš til aš koma ķ veg fyrir aš žessi atvinnuvegur, sem jašarbyggširnar byggja tilveru sķna į, hvarfi frį žeim? Hverfi frį žeim ķ krafti hinnar svoköllušu gręšgisvęšingar.
mbl.is Samherji lokar vinnslustöš į Hjalteyri
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Umgengni sjómanna į fiskimišunum viš landiš mun nś versna.

 Bśiš er aš skerša veišiheimildir į žorski hér viš land um žrišjung. Žessi skeršing er žess valdandi aš śtvegsmenn sem takmarkašar žorskveišiheimildir įttu, eiga žęr enn takmarkašri nś. Žar sem meira verš fęst fyrir hvert kg ef fiskurinn er stór en ef hann er smįr hefur veriš nokkuš algengt aš į fiskimišunum séu stęrstu žorskarnir tķndir śr aflanum og restinni af honum, sem allt er daušur fiskur, sķšan hent ķ hafiš aftur. Žetta er gert ķ žeim tilgangi aš hįmarka veršmęti hvers tonns sem landaš er. Eftir ofangreinda skeršingu mį fullvķst telja aš žaš muni aukast aš einungis stęrstu og veršmestu fiskarnir séu hirtir og restinni hent daušum ķ hafiš. Einstaka śtvegsbęndur hafa tjįš greinarhöfundi aš žeir hafi hreinlega ekki efni į öšru en aš hįmarka aflaveršmętiš į žennan hįtt. Žar sem ekki er hęgt aš stunda veišar į öšrum fisktegundum, svo sem żsu, ufsa og karfa, nema fį žorsk sem mešafla, verša žeir sem stunda veišar į žessum tegundum og ekki eiga, eša hafa leigt, aflaheimildir fyrir žorski aš henda aftur daušum ķ hafiš öllum žorski sem žeir fį sem mešafla. Fiskveišistjórnunarkerfi sem hefur ķ för meš sér jafn mikiš višringarleysi fyrir lķfrķki sjįvar og leišir af sér jafn nöturlega umgengni sem stašreyndin er meš ķslenska fiskveišistjórnunarkerfiš getur varla talist nothęft til framtķšar ķ óbreyttri mynd.Til aš réttlęta notkun nśgildandi fiskveišistjórnunarkerfis įn nokkura breytinga heyrast hinir framtakslausu stjórnmįlamenn okkar jafnan segja “žrįtt fyrir allt žį finnst ekkert annaš fiskveišistjórnunarkerfi, sem er betra en žaš sem viš höfum”.Greinarhöfundi langar aš vita tilganginn ķ aš svifta sjómenn veišileyfi komi žeir meš mešafla aš landi, sem žeir hafa veitt af fisktegundum, sem žeir ekki hafa aflaheimildir fyrir.Fiskurinn sem žessi mešafli samanstendur af hefur veriš veiddur og aflķfašur žegar viškomandi sjómenn neyšast til aš henda honum aftur ķ hafiš.Greinarhöfundur leggur til aš hętt verši aš refsa fyrir aš koma meš afla aš landi sem ekki eru fisikveišiheimildir fyrir. Žess ķ staš verši tekiš į mįti žessum afla. Sjómönnum greidd žóknun fyrir aš koma meš hann aš landi, en andvirši hans renni aš öšru leiti ķ rķkissjóš. Greinarhöfundur leggur til aš sjómenn įkveši sjįlfir žegar žeir koma aš landi hversu stórum hluta af löndušum afla žeir rįšstafi į žennan hįtt. Ķ lok hvers fiskveišiįrs veršur sķšan tekiš saman hversu miklum afla var landaš fram hjį kvóta meš žessum hętti og hann dregin frį aflheimildum nęsta įrs į eftir, įšur en žeim er śthlutaš.Žessi breyting į fiskveišistjórnunarkerfinu mun skila miklum fjįrmunum ķ rķkissjóš. Žannig fengi eigendi aušlindarinnar sem ķ orši og samkvęmt lögum er ķslenska žjóšin umtalsveršan arš. Margfalt meiri en žaš sżndarmennsku-veišigjald sem fram aš žessu var innheimt fyrir afnotin af aušlindinni, en hefur reyndar veriš aflagt nś til mótvęgis skeršingar žorskveišiheimilda.

Af hverju er žorskstofninn aš minka?

  Žessa dagana er sķfellt veriš aš spyrja žessarar spurningar.Hver og einn sem hefur hagsmuna aš gęta  kemur meš skżringu sem fellur aš einkahagsmunum hans. Hjį Hafrannsóknarstofnun er žess vandlega gętt aš leggja ekki fram skżringar sem gętu strķtt gegn hagsmunum stórśtgeršarinnar, enda hagsmunir hjį stofnuninni ķ hśfi, hśn er  m.a. bśin aš fį frį stórśtgeršinni aš gjöf hafrannsóknarskip af nżjustu og fullkomnustu gerš.Viš upphaf tuttugustu aldarinnar hófst togaraśtgerš į ķslandi. Fyrstu togararnir voru frumstęšir og skilušu litlum įrangri. Enda gekk śtgerš žeirra brösuglega.Stöšug žróun var innan žessa śtgeršarflokks alla tuttugustu öldina. Į įttunda įratugnum uršu nokkur žįttaskil meš tilkomu skuttogara. Skuttogararnir sem žį bęttust ķ flotann voru meš mikiš vélarafl, sé mišaš viš sķšutogarana sem žeir leystu af hólmi. Einnig varš į žessum tķma žróun ķ veišarfęrum. Stįl toghlerar komu ķ staš tré toghlera og nżjar tegundir botnvarpa komu ķ staš eldri og ófullkomnari gerša. Žetta varš žess valdandi aš togararnir gįtu nś fariš aš stunda veišar sķnar į svęšum sem įšur voru óašgengileg fyrir togveišumToghlerar śr stįli, sem hvor um sig vigtušu tvö til žrjś tonn og bobbingalengjur sem einnig vigtušu fjölda tonna byrjušu aš vera dregin yfir viškvęm svęši, hraunkarga og kórala. Į žessum tķma hófst nišurbrot nįttśrulegs umhverfis į hafsbotninum viš Ķsland meš fullum žunga. Ef togararnir uršu fyrir endurteknu veišafęratjóni į tilteknum svęšum vegna hraunkarga eša kórala į hafsbotni var jafnvel gripiš til žess óyndis śrręšs aš taka veišafęrin inn og setja ķ žeirra staš śt žungar kešjutrossur og draga žęr fram og til baka til aš brjóta nišur og jafna yfirborš botnsins. Frį žeim tķma sem tilgreindur er hér aš ofan hefur žróun ķ skipum og veišafęrum haldiš įfram. Vélarafl skipana hefur žrefaldast. Algeng vélarstęrš ķ togurum ķ dag er sex žśsund hestöfl.Žegar togari af nżjustu gerš hefur dregiš veišafęri sķn eftir hafsbotninum stendur lķtiš eftir. Allar ójöfnur, tindar strżtur kóralar og hraungjótur hafa jafnast śt, einungis stęrstu klappir, standa eftir. Žessi tuga tonna veišarfęri, sem togarar nśtķmans draga į eftir sér, drepa allt stašbundiš lķf sem žau rślla eša skrapast yfir, hvort heldur žaš sé į yfirborši botnsins eša undir žvķ.Ekki er nokkrum vafa undiropiš aš žau ógnvęnlegu spjöll sem togveišar valda į hafsbotninum og lķfrķki hans takmarka mjög lķkur į aš hrygning nytjastofna takist meš ešlilegum hętti. Sömu įstęšur takmarka einnig mjög möguleika fiskseiša aš komast į legg. Eyšileggingin į lķfrķki hafsbotnsins skeršir fęšuframbošiš ķ sjónum. Žetta kemur illa viš lķfslķkur fiskseiša og smįfiska. Smįfiskar og fiskseiši verša aušveld brįš stęrri fiska, žar sem hin öruggu skjól, sem kóralar og hrungjótur veita ungvišinu, hafa veriš eyšilögš.Žótt togveišarnar hafi žegar valdiš ógnvęnlegum óafturkręfum spjöllum į nįttśru og lķfrķki hafsbotnsins, er samt ekki um seinan aš draga śr žeim eša stöšva. Verši togveišum hętt gętu kóralar byrjaš aš vaxa į nżjan leik og mikilvęgar lķfverur sem ķ og į hafsbotni lifa munu einnig nį žar fótfestu aš nżju.

Er įstęša til aš endurskoša lögin um stjórnun fiskveiša?

  Žaš fer ekki framhjį neinum sem feršast um Ķsland, og fer śr einu sjįvarplįssi ķ annaš aš kvótakerfiš er bśiš aš eyša žvķ sem tilvera, menning og lķfsstķll ķbśana ķ flestum žeirra hefur ķ gegnum tķšina byggst į.Efnamenn ķ žéttbżlinu bjóša stöšugt hęrra og hęrra ķ fiskveišiheimildirnar sem hinar fįu  fjölskildu og einyrkjaśtgeršir sem enn finnast į landsbyggšinni rįša yfir. Žeim einstaklingum sem fara meš forręšiš yfir veiširétti žessa litlu atvinnueininga, er į žann hįtt mśtaš til aš lįta hann af hendi. Selja hann frį sķnu fólki og śr sinni heimabyggš. Atvinnuréttinn sem žetta fólk, kynstlóš fram af kynslóš, hefur byggt tilveru sķna į. Žęr veišiheimildir sem hafa veriš seldar koma aldrei aftur. Žaš kemur engin fjölskyldu- eša einyrkjaśtgerš ķ staš žeirrar sem misst hefur fiskveišiheimildir sķnar og lögš hefur veriš af.  Af žessum sökum eru hin smęrri sjįvarplįss stöšugt aš visna, eymdin aš leggjast yfir og fólkiš aš flytja ķ burt. Fiskveišistjórnunarkerfiš hefur einnig leitt til žess aš eignarhald smįbįta og žęr fiskveišiheimildir sem žeir hafa, er aš fęrast frį sjómönnunum sem į žeim starfa og į hendur efnamanna. Efnamennirnir leigja sķšan fiskveišiheimildirna fram og til baka sķn į milli. Sjįmennirnir sem į bįtunum vinna eru aršręndir (lįtnir róa į hįlfu kaupi) til aš fjįrmanga leigubraskiš. Žannig eru žeir neyddir til aš halda braskinu gangandi į sinn kostnaš og halda uppi aršseminni af  žvķ. Žetta leišir svo aftur til žess aš söluveršmęti fiskveišiheimildana hękkar. Ef einstaka sjómašur lętur ķ ljós óįnęgju sķna meš žessa stöšu mįla viš vinnuveitanda sinn fęr hann  janfnan hiš stašlaša svar: “ef žś ert óįnęgšur meš eitthvaš vinur, faršu žį bara og finndu žér ašra vinnu”. Sjómenn sem róa į smįbįtum ķ dag hafa enga kjarasamninga. Žeir viršast žvķ ķ svipašri stöšu gagnvęrt vinnuveitendum sķnum og kollegar žeirra viš upphaf sķšustu aldar, įšur en verkalķšshreyfingarinnar fór aš njóta viš. Kannski er ekki óešlilegt aš spurt sé ķ žessu samhengi, hver er staša verkališshreyfingarinnar ķ nśtķma samfélagi? Eru įhrif hennar kannski hęgt og sķgandi aš fjara śt? Reikna mį meš aš margir vilji benda į aš sś óheillavęnlega žróun sem hér er rakin sé įsęttanleg af žeirri įstęšu aš hśn leiši af sér aukna aršsemi sjįvarśtvegsins, žetta sé bara “hagręšing innan greinarinnar”.Ķ žessu samhengi er rétt aš benda į aš stórśtgeršir žéttbżlisins, sem bśnar er aš sölsa undir sig megniš af fiskveišihimildunum, eru ekki aš skila neinum arši ķ merkingu žess oršs. Žrįtt fyrir aš oršiš hafi miklar tękniframfarir ķ starfsemi žeirra hin sķšari misseri og aš žęr hafi ķ dag yfir aš rįša margfallt stęrri og öflugri skipum en įšur hafa sést į fiskimišunum viš strendur landsins.

Beita nįttśruverndarsamtökin sér fyrir verndun nįttśru hafsbotnsins?

Žaš eru hverfandi lķkur į aš uppbygging botnfiskistofna takist ef togveišar halda įfram ķ sama umfangi og hingaš til. Botnvarpan eyšileggur žaš nįttśrulega umhverfi į hafsbotninum, sem fiskistofnarnir žurfa til aš geta byggt sig upp.
mbl.is Nįttśruverndarsamtökin skora į sjįvarśtvegsrįšherra aš fara aš rįšgjöf Hafró
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nįttśruspjöll į hafsbotni

Veišar meš botnvörpu drepa allan botngróšur og stašbundnar lķfverur sem lifa į hafsbotninum. Viš togveišar brotna nišur kórallar og hraunkargi sléttist śt. Hlišarverkanir togveiša eru žvķ žęr aš allt skjól, sem er svo mikilvęgt fyrir ungvišiš, eyšilegst og fęšuframboš skeršist all verulega.

Žaš er žvķ mikilvęgast af öllu fyrir lķfrķkiš ķ sjónum aš banna togveišar eša draga all verulega śr žeim.


mbl.is Hafró leggur til žrišjungs samdrįtt ķ žorskafla
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Ętlar žessi stjórn aš halda landinu ķ byggš?

Žaš er hagsęld hjį mörgum sem bśa ķ žéttbżlinu, en hvaš um žį sem bśa ķ jašarbyggšum viš sjįvarsķšuna og til sveita? Er kannski ekki įstęša til aš skoša žaš?
mbl.is Meginmarkmiš stjórnmįla aš skapa samfélag žar sem fólki lķšur vel
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Flateyri sameinast brunarśstunum sem Framsókn hefur skapaš allt ķ kringum landiš.

Ég vona bara aš stjórnvöldum fari aš bera gęfa til aš byggšatengja fiskveišiheimildirnar. Sjįvarśtvegurinn hefur veriš atvinnuvegur landsbyggšarinnar. Žaš žarf aš tryggja meš lögum aš nęgar fiskvešiheimildir séu og verši til stašar ķ öllum sjįvarbygšum. Lįtum aušmennina beita kröftum sķnum ķ annaš en aš leggja hinar dreifšu byggšir ķ rśst.
mbl.is Staša starfsfólks Kambs mjög alvarleg
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Er Framsókn aš fara ķ kosningafötin

Žetta er svolķtiš athyglisvert hjal hjį framsókn. Flokki sem hefur sķšastlišin 3 kjörtķmabil beitt sér fyrir žvķ aš fęra nżtingarrétt og afrakstur sjįvaraušlindarinnar frį fólk hinna dreifšu byggša landsins og į hendur örfįrra aušjöfra. 


mbl.is Framsóknarmenn vilja stjórnarskrįrįkvęši um aušlindir landsins
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband